| |
2015 m. netekau nuostabaus žmogaus, savo vyro. Kartu pragyvenom 30 metų, niekaip negaliu patikėti, ieškau pagalbos visur, geriu vaistus, lankausi pas psichologus, bet parėjus namo nusvyra rankos ką daryti kaip išbūti.
Įdėjimo data: 2019-05-14 |
Rašyti komentarą
V. 2019-06-26
Labas, brangioji. Matau, jog praejo trys metai, ir jus vis negalite nusiraminti. As netekau savo vyro (zuvo nelaimingam atsitikime) pries penkerius su puse metu. Dabar jau nebeverkiu nuolat, gyvenu uzsienyje dabar jau viena, musu bute, tik labai neseniai pradejau kazka keisti namuose, nedidelis remontas, naujo dekoracijos ir tt. Jau galiu tai daryt.. Iki siol salone kabo jo nuotrauka, kuria jau ruosiuos nuimti ir pakeisti paveikslu. Jau nebekalbu su zmonemis apie savo jausmus (zmones to nesupranta), stengiuosi dirbti, isvaziuoti toli nuo namu kad galeciau siek tiek "nutolti", bet butinai grizt i savo namus (musu namus), taigi kraustytis niekur nesiruosiu, kaip kazkas bande man "patart"... Man cia labai gerai, tik musu meiles prisiminimai man padeda gyventi, ir eiti tolyn savo keliu.. bet as renkuosi vienatve, man gera vienai.. su mintimis apie Ji... O buvo visko - daug alkoholio, asaru... Susiimu, nes zinau, kad Jam tai nepatiktu, jis visada norejo man tik gero, norejo kad buciau laiminga..... As stengiuosi buti laiminga, stengiuosi gyventi taip kaip Jis noretu, ir zinau kad Jis mane saugo kaip mano Angelas... Stiprybes jums. Apkabinu.
Lina 2019-11-07
užjaučiu labai, rekomenduoju paskaityti knygą, kuri man padėjo Naujoji žemė.
|
|
|
|
