Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.
Kodėl? Kodėl aš nieko nedariau, kai jis sakė, kad nusižudys? Kodėl netikėjau?
Valanda iki įvykio. Žinutė pasiekia mano telefoną: Aš tave myliu.
Šypsnis mano veide, tačiau negaliu atsakyti tuo pačiu.
Puse valandos iki įvykio: Be tavęs aš negyvensiu.
15 min. iki įvykio: Atmink, kad aš tave mylėjau. Bet kam aš toks reikalingas? Geriau jau nebeegzistuosiu.
Suvirpėjo mano širdis iš baimės. Nejaugi jis rimtai ketina pasitraukti iš čia?
5 min. iki įvykio: Ate. Myliu.
Po kelių valandų rastas asmuo ant traukinio bėgių, su šalia numestu telefonu, kuriame mirgėjo tekstas: Atleisk man.
Ir štai čia rašo tas žmogus, kuris atėmė jo gyvybę. Taip, aš ją atėmiau. Aš nieko nedariau, kad jam būtų geriau. Kiekvieną kartą prisiminus savo kaltę, mano rankose lieka įrašas - randas. Dabar turbūt jau nebesuskaičiuočiau kiek kartų ta kaltė mane aplankė.
P.S. Atleisk, žmogeli, aš pas tave ateisiu. Jau geitai!
Krizių įveikimo centro psichologai 2013-02-22 Nuoširdžiai užjaučiame Jus dėl netekties. Galima tik įsivaizduoti, kokį šiuo metu skausmą išgyvenate dėl draugo savižudybės. Kaltinate ir baudžiate save už tai, kad jo nesustabdėte. Tačiau norime Jums pasakyti, kad Jūs nesate kalta ar atsakinga dėl to, kad Jūsų draugas nusižudė. Tai ne Jūs atėmėte iš jo gyvybę, bet jis pats priėmė tokį sprendimą. Suprantame, kad priekaištai sau, noras atsukti laiką atgal ir pasielgti kitu būdu, svarstymai kaip galėjo būti – slegia ir juos gali būti sunku pakelti. Visos šios mintys, kaltė ir kiti stiprūs jausmai gali atrodyti nepakeliami, todėl svarbu nelikti vienai su šiais išgyvenimais, pasidalinti jais su žmogumi, kuriuo pasitikite.
Užsimenate apie savęs žalojimą bei ketinimą nusižudyti. Mums neramu dėl Jūsų. Kviečiame atvykti į Krizių įveikimo centrą ir pasikalbėti apie visa tai su psichologu (www.krizesiveikimas.lt), jeigu neturite galimybės atvykti – lauksime Jūsų skambučio. Svarbu, kad neliktumėte viena ir sulauktumėte pagalbos.