| |
Mano sūnų mirtinai suspardė 4 jauni vyrukai. jam buvo 26 metai. visas mano turtas - vaikai. As negalėdavau pagalvot, kaip galima laidot savo vaika...Praėjo 2 mėnesiai. Be vaistų pagalbos negaliu gyvent, bet pažįstama moteris davė tel. num. moters, kuri taip pat palaidojo savo sūnų. Aš supratau, kad tik žmogus patyręs tą patį, gali suprasti mane. Ir aš neklydau. Ji kaip tik tuo laiku buvo Druskininkuose ir ruošės aplankyti kuniga Valerijų Rudzinską. Ji užrašė mane pas jį. Niekada prieš tą nelaimę nebuvau bažnyčių lankytoja, bet tas žmogus tarsi akmenį nustūmė nuo mano širdies. Kažkoks stebuklas! Aš žiauriai ilgiuos savo berniuko, niekada nebus taip kaip buvo prieš tai, bet aš dabar žinau kaip man reikia elgtis, kad netrukdyčiau jam gyvent TENAI. AŠ turiu galvot apie savo dukrytę, anūkelius ir visus kurie mane myli...Būkite stiprūs ir jeigu norit pasikalbėt - kreipkitės, neužsidarykit savyje.
Įdėjimo data: 2013-12-14 |
Rašyti komentarą
Lina 2014-01-21
Aš taip pat mama, netekusi savo sūnaus, tik mums jau dveji metai, kai jo nebeturime. Skausmas gal kiek mažesnis, bet jis neišnyksta, prisiminimai aplanko kiekvieną dieną, o į sūnaus kambarį negaliu įeiti net ir dabar, praėjus dvejiems metams. Visi jo daiktai, rūbai, viskas tebėra savo vietose, negaliu, nekyla rankos juos paliesti. Prašau, pasidalinkite tais stebuklingais kunigo žodžiais, gal kiek palengvės.
larisa 2014-01-22
Miela Lina, kiekvienas savaip pergyvena savo skausma. Man ziauriai sunku, gyvenu vaistu pagalba, nezinau kaip bus po 2 metu, bet tikrai skausmas neisnyks. Sis kunigas gali bendrauti su mirusiais. Jis paeme mano sunaus nuotrauka, uzdejo rankas ant jos ir ilgai meldesi. Man pasake, kad labai daug zmoniu verkia del jo, ir jam labai sunku, jis pasimetes ir nezino kur detis. "Dabar as matau daugybe baltu ranku, kurios rodo jam kelia ir kviecia ji pas save, ir dabar jam bus gerai. Jus stenkites neverkti ir daugiau melstis". Dar ilgai mes bendravom su kunigu...grizus namo, as nuvaziavau i jo buta. Prabuvau visa nakti viena. Tik vienas dievas zino, kaip as jauciausi. Surinkau visus jo daiktelius ir atidaviau 2 geriausiems jo draugams. Kas netiko - sudeginau zidiny. Kai ka pasilikau sau. Tiesiog paleidau ji, kur jam geriau. Stengiuos buti stipri del jo ir savo artimuju. Laikykimes, Linute, gyvenimas nesustoja,....
Lina 2014-01-23
Ačiū labai kad atrašėte, taip gyvenimas eina, mes turime dviejų mėnesių sūnelį, bet prisiminimai kiekvieną dieną aplanko. Nežinau kodėl, bet niekada jo nesusapnuoju, atsibudus ryte tik pagalvoju, kad lyg ir buvo sūnus sapne, bet jo veido nemačiau. Pas kitus sapne jis apsilanko, o manęs niekada neaplanko. Dabar jau jam būtų dvidešimt metų.
larisa 2014-03-22
Labas Lina, kaip jus laikotes? Kartais vis pagalvoju apie jus, nors ir nepazistu. Labai gerai, kad jus pasigimdet vaikeli. Kai mano sunu nuzude, pradejo visi kalbet, kad liko nescia mergaite nuo jo. As taip tikejaus, bet tai nepasitvirtino....O sapnavau gal keleta kartu, rasau "gal", nes nesigaudau ar sapnavau ar galvojau. Zmones sako, kad gerai jog nesapnuoju, o as taip noreciau...
laikykites, bukit stipri
|
|
|
|
