| |
Labai gaila ir skauda kartu su Jumis, bet paskutinius komentarus paskaičius labai suskaudo ir grįžo prisiminimai. Mano mama turėjo dvi dukras, antra buvau aš, pirmoji-mirė vos kelerių metukų (apie ją beveik nekalbam, mama net neprisileidžia apie tai kalbėt, dėl to dar skaudžiau). Labai skaudu, kai tavo motina, kai tau jos reikia, tegalvoja apie tą, kurios nebėra, o ta, kuri gyva-praktiškai neegzistuoja. Turiu pasakyt, kad mano ir mamos santykiai labai pablogejo, nes negaliu taikstytis su tuo, kad jai esu nereikalinga. Ji mane kaltina, kad aš jos nesuprantu, nors sesę mylėjau taip pat stipriai, tačiau, labai gaila, bet pati sau taip pat esu svarbi ir neketinu aukoti savo gyvenimo dėl to, kad motina nesugeba susitvarkyt su savo skausmu. Kad ir kaip būtų skaudu, baigiu nutraukti santykius su motina ir tame nematau jokios savo kaltės-tai ji nesistengė, nebandė, nematė mūsų, likusios šeimos, kai bandėm jai padėti. Man tiesiog pabodo, pavargau. Todėl tenoriu patarti-nepraraskit savo likusių vaikų dėl savo dabartinio skausmo. Patikėkit-tai ne mažiau skausminga.
Įdėjimo data: 2014-09-15 |
Rašyti komentarą
Viltė 2014-09-16
Labai ačiū jums už papasakotą savo istoriją. Suprantu jus ir jūsų skausmą, kad mama tarsi užmiršo jus, bet suprantu ir jūsų mamą.... Patikėkit, kai atsisveikini su savo vaiku, atrodo kad ir tu numirei, kad niekas daugiau nesvarbu, kad esi tik tu ir tavo vaikas, tarsi visi kiti jau nebeegzistuoja, tik blogybė tame, kad ji užstrigo savo skausme ir kaip suprantu jau daug metų. Į šią svetainę pradėjau rašyti tik po metų, nes tikiu, kad mes viena kitai galime padėti, nes mus vienija viena lemtis - netektis, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko jums, kad bandytumėm grįžti į gyvenimą. Nenoriu jūsų moralizuoti, bet neišsižadėkite mamos, nepalikite jos tame skausme, pabandykite jai pasakyti, kad ji jums labai reikalinga ir žinokite, kad ji jus tikrai labai myli. Nežinau ar jūsų mama tikinti, bet noriu pasakyti, kad kartais pokalbis su kunigu tikrai išlaisvina, gal pabandykite.
|
|
|
|
